sustaugti — sustáugti vksm. Miškè sustáugė vil̃kas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nustaugti — nustaugti, nustaũgti, ia, nùstaugė KŽ 1. intr. sustaugti: Vilkas nustaugė J. Jau jei vilkas nustaugė, tai jau ir girdi – iš kitur kur atsilieps vilkai Krn. | refl. Š, Plv: Vaikeliai bijosi, girdėdami šilelyje apuoką huhuojantį ir vilką… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastaugti — intr. 1. LL175, NdŽ, Švnč kiek staugti, pakaukti: Atlėkdavo sodan jauno mėnesio naktį trys šuniokai, palodavo, pastaugdavo ir vėl prapuldavo LTR(Kp). Vilkai lauke pastaugė ir atgal į mišką patraukė K.Bor. ^ Gaus vilku pastaugti, gaus ir vargo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prastaugti — intr. 1. NdŽ staugiant praeiti, prabėgti. 2. NdŽ kurį laiką staugti. 3. NdŽ sustaugti. 4. praūžti: Sunkvežimis prastaugė ir dingo rš. staugti; apstaugti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apstaugti — tr., apstaũgti, ia, àpstaugė K, KŽ apeiti aplinkui staugiant. ◊ tegùl (jį…) apstaugia Brt toks keiksmas, reiškiant nepasitenkinimą: Tegùl juos ir apstaugia su tais mokesčiais! Vlkv. staugti; apstaugti; atstaugti; įstaugti; išstaugti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atstaugti — intr., atstaũgti, ia, àtstaugė K, KŽ 1. K, Ser, KŽ staugiant ateiti. 2. refl. staugimu atsiliepti į staugimą: Jis vienąsyk užstaugė – nieko negirdėt, kitąsyk užstaugė jis – girioj atsistaugė BsPIV284. 3. šnek. atsibelsti, atsidanginti: Kai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstaugti — išstaugti, išstaũgti, ia, ìšstaugė 1. intr. Š, Ser, NdŽ, KŽ kurį laiką staugti. | refl. Š. 2. intr. NdŽ staugiant išeiti. 3. tr. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę Ėr. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą… … Dictionary of the Lithuanian Language
parstaugti — intr. 1. Ser staugiant pareiti. 2. refl. Lš šnek. parsidanginti, parsivilkti: Parsistaugė apie pusiaunaktį iš gužynių, tai ryte negali prikelt Rdm. Parsistaũgs apie pusnaktį girtas ir da trankosi čia Pns. staugti; apstaugti; atstaugti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perstaugti — tr. menk. staugimu, rėkimu įveikti, nugalėti: Tai, Zenonui mirus, išėjus rėkdavo, staugdavo – vėją, naktį, visą savo neviltį norėdama perstaugti J.Paukš. staugti; apstaugti; atstaugti; įstaugti; išstaugti; nustaugti; pastaugti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pristaugti — 1. intr. užtektinai staugti, švilpti, ūžti: Storlūpiai vėjai pristaugę nutilo prš. 2. tr. staugiant, ūžiant, švilpiant prikelti, sugrąžinti: Nei griaustinis ir nei audros jau bernelio nepristaugs, tik mergelė, jį atminus, iš akių ašaras brauks… … Dictionary of the Lithuanian Language
